Vienintelis būdas tai pakeisti – sustabdyti į orą išmetamų teršalų kiekį.
Pasaulyje blogėja klimatas / koliažas, depositphotos.com, REUTERS nuotr.
Amerikiečių mokslininkai nustatė ryšį tarp miškų gaisrų sukeliamos oro taršos ir demencijos rizikos. Tai jie nustatė ištyrę daugiau kaip 1,2 mln. pagyvenusių pacientų medicininius įrašus. Taigi bloga aplinka pavojinga ne tik plaučių sveikatai, bet ir žmonių protui, rašo Boizo valstijos visuomeninis radijas.
Žurnale „JAMA Neurology” paskelbtame tyrime daugiausia dėmesio skirta PM2,5 – smulkioms, mažesnėms nei 2,5 mikrometro skersmens dalelėms. Nustatyta, kad dėl kiekvieno papildomo mikrogramo PM2,5 dalelių, susidarančių dėl miškų gaisrų viename kubiniame metre oro per trejus metus, tikimybė susirgti demencija padidėjo 18 %. Jei gaisrų nebuvo, PM2,5 padidino riziką tik 1 %.
Pagrindinė tyrimo autorė daktarė Holly Elser teigė, kad šis tyrimas labai svarbus atsižvelgiant į tai, kad dėl klimato kaitos daugėja šios stichinės nelaimės atvejų.
„Kadangi dėl pasaulinės klimato kaitos miškų gaisrai tampa intensyvesni ir dažnesni, šie rezultatai rodo, kad tai yra realus ir pavojingas demencijos rizikos veiksnys”, – aiškino ji.
Pasak mokslininkės, miškų gaisrų dalelės gali kelti didesnę neurotoksinę riziką, nes jos susidaro aukštesnėje temperatūroje, yra mažesnio dydžio ir lengviau pereina kraujo-smegenų barjerą.
Norint sumažinti poveikio riziką, ji pataria stebėti oro kokybės indeksą (AQI) ir apriboti buvimą lauke, jei indeksas viršija 100. Jei būtina būti lauke, reikėtų naudoti N95 arba KN95 kaukes, o namuose – oro filtrus.
Kaip priduriama, per pastaruosius 20 metų miškų gaisrų padaugėjo maždaug 13 proc. ypač tokiuose regionuose kaip JAV, Australija ir Pietų Europa. Pasaulio išteklių instituto atlikto tyrimo duomenimis, jei nebus pažabotas išmetamų teršalų kiekis ir jų poveikis klimatui, iki 2100 m. miškų gaisrų plotų gali padaugėti beveik katastrofiškai – 50 proc.
Kaip anksčiau pranešė , remiantis nauju tyrimu, prieš paskutinį ledynmetį įvyko visuotinis atšilimas, dėl kurio išnyko gyvybiškai svarbios Atlanto vandenyno srovės.
