Ši sudedamoji dalis padidina širdies priepuolio ar insulto tikimybę, tačiau dabar mokslininkai atrado naują grėsmę sveikatai.
Druska neigiamai veikia žmogaus žarnyną / nuotr. depositphotos.com
Druska jau tūkstančius metų yra neatsiejama civilizacijos dalis. Ji pasirodė esanti neįkainojama kaip maisto konservantas, buvo naudojama kaip valiuta ir vaidino svarbų vaidmenį religinėse apeigose, rašo „The Telegraph”.
Kartu leidinyje pažymima, kad dabar ji mums daro daugiau žalos nei naudos. Per dieną suvalgome apie 8,4 g druskos – daugiau nei rekomenduojamas didžiausias leistinas kiekis – vienas arbatinis šaukštelis (6 g), nes žavimės skoniu, kurį ji suteikia paruoštiems patiekalams, perdirbtai mėsai, duonai ir pusryčių dribsniams.
Ji skatina aukštą kraujospūdį, kuriuo serga kas trečias sgęs žmogus, ir didina širdies priepuolio ar insulto tikimybę. Tačiau dabar mokslininkai atrado naują šio ingrediento keliamą grėsmę – žarnyno sutrikimus.
Taip pat skaitykite:
Dr. Emily Leeming, mikrobiomo tyrinėtoja ir mitybos specialistė, paaiškino, kaip druska gali pakenkti jūsų žarnynui. Pavyzdžiui, pasak jos, naujausi tyrimai parodė, kad per didelis druskos vartojimas sutrikdo mūsų žarnyno bakterijų pusiausvyrą. Tiksliau, vieno tyrimo metu 12 dalyvių, laikydamiesi įprastos dietos, kasdien vartojo kapsulę, kurioje buvo 6 g druskos, ir taip padidino suvartojamos druskos kiekį iki maždaug 14 g per dieną. Prieš eksperimentą ir po jo paimti išmatų mėginiai parodė, kad naudingi mikrobai, vadinami laktobacilomis, buvo veiksmingai sunaikinti.
„Tai reiškia, kad žarnyno bakterijos mažiau geba gaminti specialias molekules, vadinamas trumposios grandinės riebalų rūgštimis, kurios padeda mažinti uždegimą ir atpalaiduoti kraujagysles, todėl padidėja kraujospūdis”, – sako Leemingas.
Atskiri tyrimai su pelėmis parodė, kad daug druskos turinti mityba gali pakenkti smegenims, nes pablogina mokymąsi ir atmintį. Manoma, kad taip gali būti dėl to, kad mūsų žarnyne sumažėja naudingų mikrobų, vadinamų bakteroidais ir proteobakterijomis, skaičius, sako ji.
Per didelis druskos kiekis taip pat siejamas su pablogėjusiu apetitu. Tyrimai rodo, kad ji trukdo išsiskirti į gliukagoną panašiam peptidui-1 (GLP-1) – po valgio žarnyne gaminamam hormonui, dėl kurio jaučiame sotumo jausmą.
Taip pat skaitykite:
Be to, yra nerimą keliantis ryšys su vėžiu. Maždaug keturis iš dešimties skrandžio vėžio atvejų sukelia užsikrėtimas bakterija Helicobacter pylori. Per didelis druskos kiekis gali pažeisti skrandžio gleivinę, todėl ji tampa labiau pažeidžiama šios infekcijos.
Tačiau tai nereiškia, kad turėtume visiškai išbraukti druską iš savo raciono.
„Druska yra svarbi, nes padeda mūsų raumenims tinkamai veikti, nervams siųsti signalus ir palaiko mūsų organizmo vandens ir mineralų pusiausvyrą”, – aiškina Leemingas.
Apskaičiuota, kad per dieną organizmui reikia tik ketvirtadalio arbatinio šaukštelio (1,25 g) druskos, kurią dauguma žmonių gauna su maistu nepridėdami druskos prie stalo, net jei paprastai vengia apdorotų maisto produktų.
Taip pat skaitykite:
Naujausios sveikatos naujienos
Mitybos specialistas Mike’as Molloy’us įvardijo tris pagrindinius dalykus, kurie padeda ilgai ir sveikai gyventi. Pasak jo, tam nereikia imtis kraštutinių priemonių ar didelių aukų – tereikia išmokti pagrindinius dalykus.
Eksperto teigimu, reikia stiprinti jėgas, didinti aerobinį fizinį pasirengimą ir palaikyti sveiką cholesterolio lygį.
