Jis išvardijo veiksnius, kurie prailgina gyvenimą, taip pat papasakojo apie žmonių, gyvenančių daugiau nei šimtą metų, įpročius.
Biologas papasakojo ilgaamžių taisykles / nuotr. depositphotos.com
Gyvenimo būdas atlieka lemiamą vaidmenį žmogaus ilgaamžiškumui ir bendrai sveikatai.
Rutgerso universiteto biologas Skotas Traversas (Scott Travers), besispecializuojantis biologinės įvairovės, evoliucijos ir genomikos srityse, pažymėjo, kad tokią išvadą padarė Danas Buettneris (Dan Buettner) ir Samas Skempas (Sam Skemp), atlikę garsųjį Mėlynosios zonos tyrimą, kurio metu buvo tiriami regionai, kuriuose gyvena daugiausia ilgaamžių (žmonių, gyvenančių 100 ir daugiau metų). Šie regionai turi bendrų įpročių, kurie lemia ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą, rašo „Forbes”.
Mityba. Mėlynųjų zonų gyventojai maitinasi daugiausia augaline mityba, daugiausia daržovių, pupelių, neskaldytų grūdų ir riešutų. Mėsa valgoma saikingai, dažnai nedidelėmis porcijomis valgio metu. Maistas apdorojamas minimaliai ir dažnai yra vietinės kilmės.
Reguliarus fizinis aktyvumas. Svarbu kasdienis judėjimas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, darbas sode ar kita nesėdima veikla, t. y. veikla, įtraukta į kasdienę rutiną.
Stiprūs socialiniai ryšiai. Šeimos ir bendruomenės ryšiams teikiama pirmenybė, žmonės aktyviai remia vieni kitus emociškai ir praktiškai.
Taip pat skaitykite:
Tikslo pojūtis. Turėdami priežastį, dėl kurios atsibundame kiekvieną dieną, stipriname psichinę ir emocinę sveikatą.
Streso mažinimas. Pateikiami kasdieniai stresą mažinantys ritai, pavyzdžiui, malda, miegas ar laikas su artimaisiais.
Tikėjimo ar dvasinės praktikos. Daugelis ilgaamžių žmonių priklauso religinėms bendruomenėms, kurios suteikia priklausymo jausmą ir reguliarias praktikas, mažinančias stresą.
Aplinka. Šių rajonų aplinka skatina judėjimą ir socialinę sąveiką. Galimybė lankytis gamtoje ir ribotas kenksmingų veiksnių, tokių kaip tarša ar didelis nusikalstamumas, poveikis prisideda prie gerovės.
Nors mėlynosios zonos tyrimai gali pasiūlyti labiausiai įrodytą ilgaamžiškumo scenarijų, kiti rado savo būdą, kaip gyventi iki 100 metų. Jie aprašė, kaip jiems tai pavyko.
Žana Kalman yra seniausias žmogus pasaulyje
Prancūzės Žanos Kalman (Jeanne Calment), ilgiausiai pasaulyje gyvenančio patvirtinto žmogaus, sulaukusio 122 metų, kasdienybė atrodė maždaug taip: ji prašydavo, kad slaugos namų personalas ją pažadintų 6.45 val. ryto, o rytą pradėdavo malda. Sėdėdama ant kėdės ir dėvėdama stereofonines ausines ji atlikdavo lengvus pratimus. Į jos rutiną įėjo rankų ir kojų tempimas ir lenkimas. Pusryčiams ji paprastai gerdavo kavą su pienu ir džiūvėsėliais.
Ji prausdavosi naudodama flanelinę šluostę. Po pusryčių ji pati susiplaudavo indus. Mėgdavo jautienos troškinį, prie kiekvieno patiekalo mėgavosi desertu. Moteris kasdien gamino sau vaisių salotas, dažniausiai su bananais ir apelsinais, mėgo šokoladą. Po valgio ji išgerdavo nedidelę stiklinę porto ir surūkydavo cigaretę.
Po pietų ji dvi valandas miegodavo ant fotelio ir tik tada aplankydavo kaimynus slaugos namuose, kad pasidalytų per radiją išgirstomis naujienomis. Vakare ji greitai pavalgydavo vakarienę, grįždavo į savo kambarį ir klausydavosi muzikos, nes dėl silpno regėjimo jai buvo sunku skaityti. Dieną ji baigdavo paskutine cigarete prieš eidama miegoti 22 val.
Violet Brown – sulaukė 117 metų.
Violet Brown, kuri sulaukė 117 metų, buvo pirmoji žinoma Jamaikos ilgaamžė moteris. Jos mityba buvo įvairi, tačiau ji nevartojo vištienos, kiaulienos ir romo. Savo ilgaamžiškumą ji taip pat siejo su įpročiu per dieną suvalgyti tris kiaušinius, iš kurių du buvo žali.
George Johnson – amerikietis, vyras, 112 metų
Jis kasdien pusryčiams, o kartais ir pietums ar vakarienei valgė dešreles ir vaflius. Kažkodėl visas tas cholesterolis jo niekada nepasiekė. 2006 m. jis mirė nuo plaučių uždegimo.
