Kai kurie tyrimai parodė, kad kakavoje esantys flavanoliai keičia su amžiumi susijusį atminties silpnėjimą, tačiau yra nisų.
Šokoladas gali būti naudingas galiūnų sveikatai / nuotr. depositphotos.com
Nors saldumynai laikomi absoliučiai žalingais organizmui ir smegenims, yra viena išimtis – tai juodasis šokoladas.
Tam tikri kakavos, kuri yra pagrindinė šokolado sudedamoji dalis, junginiai vadinami flavanoliais, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir gali kovoti su laisvaisiais radikalais, sukeliančiais organizme oksidacinį stresą ir pažeidžiančiais ląsteles, rašo „Parade”.
Kai kurie tyrimai parodė, kad kakavoje esantys flavanoliai mažina su amžiumi susijusį atminties silpnėjimą. Pavyzdžiui, Kolumbijos universitete atliktame tyrime tokia nauda nustatyta 50-69 metų amžiaus žmonėms.
2020 m. tyrime mokslininkai nustatė, kad geriant specialų kakavos gėrimą, kuriame yra daug flavanolių, pagerėjo 20-40 metų amžiaus žmonių kognityviniai gebėjimai atliekant kai kurias sudėtingas užduotis.
Taip pat skaitykite:
„Deja, nebūtinai tiesa, kad nusipirktas šokoladas turės potencialią naudą, apie kurią kalbame”, – sakė Ilinojaus universiteto Bekmano instituto psichologijos katedros profesorius Gabrielis Grattonas.
Iš tiesų, priduria jis, šokolado gamyba gali sumažinti kakavoje esančių flavanolių kiekį. Vienas iš pavyzdžių – procesas, vadinamas olandiškuoju perdirbimu arba šarminimu. Taip pat įrodyta, kad skrudinimas sumažina flavanolių kiekį ir antioksidacinį potencialą kakavos pupelėse.
Dr. Caroline Fredericks nesiūlo visiems pradėti valgyti šokolado, kad pagerėtų atmintis ar pažinimo funkcijos. Ji atkreipė dėmesį, kad pieniškame šokolade yra daug pridėtinio cukraus, kuris atsveria kakavos naudą. Vietoj to ji siūlo į šokoladą žiūrėti kaip į „saldų skanėstą”, kuris užima tik nedidelę mitybos raciono dalį.
Ekspertai pataria nesitikėti, kad šokoladas išsaugos ar pagerins atmintį, koncentraciją ar užkirs kelią jos silpnėjimui.
Kaip kitaip palaikyti smegenų sveikatą
Reguliari mankšta yra svarbiausia strategija, naudinga ir jūsų kūnui, ir smegenims. Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, reguliarus fizinis aktyvumas gali sumažinti kognityvinių sutrikimų, pavyzdžiui, demencijos, išsivystymo riziką. Jis taip pat gali padėti pagerinti atmintį ir nuotaiką.
