Tačiau naujasis vaistas, vadinamas lekanemabu, turi tik dalinį poveikį.
Mokslininkai skelbia, kad Alzheimerio ligos gydymo srityje įvyko revoliucija newsru.co.il
Mokslininkai pirmąjį medicininį vaistą, kuris lėtina Alzheimerio ligos sukeltą smegenų irimą, pavadino revoliuciniu.
Tyrimų proveržis užbaigė dešimtmečius trukusias nesėkmes ir parodė, kad galima pradėti naują Alzheimerio ligos – labiausiai paplitusios demencijos formos – gydymo vaistais erą, praneša BBC.
Tačiau naujasis vaistas, vadinamas lekanemabu, turi tik dalinį poveikį ir dėl jo veiksmingumo vis dar diskutuojama. Be to, vaistas veikia ankstyvosiose ligos stadijose, todėl, jei neįvyks panašus proveržis diagnostikoje, jis daugumai žmonių nepadės.
Lekanemabas veikia baltymą, vadinamą beta amiloidu, kuris kaupiasi Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse. Lekanemabas yra antikūnas, panašus į tuos, kuriuos organizmas gamina kovai su virusais ar bakterijomis. Jis duoda imuninei sistemai komandą išvalyti amiloidą iš smegenų.
Taip pat skaitykite:
Amiloidas yra baltymas, kuris kaupiasi tarpuose tarp neuronų smegenyse ir sudaro būdingas plokšteles – Alzheimerio ligos požymį.
Didelės apimties tyrime dalyvavo 1795 savanoriai, sergantys ankstyvos stadijos Alzheimerio liga. Jie kas dvi savaites gaudavo vaisto.
Alzheimerio liga ilgą laiką neatsilaikė prieš medikų pastangas, todėl nenuostabu, kad kai kurie naująjį vaistą laiko triumfu.
Labdaros organizacija „Alzheimer’s Research UK” (Alzheimer’s Research UK) pasveikino rezultatus kaip svarbius.
Profesorius Džonas Hardis (John Hardy), vienas žymiausių pasaulio mokslininkų, prieš 30 metų pasiūlęs kovos su amiloidu idėją, pavadino šį vaistą istoriniu ir optimistiškai pasakė: „Matome Alzheimerio ligos gydymo pradžią”.
Edinburgo universiteto profesorė Tara Spires-Jones (Tara Spires-Džouns) mano, kad šie rezultatai yra „didelis įvykis, nes ilgą laiką turėjome šimtaprocentinius neigiamus rezultatus”.
Šiuo metu Alzheimerio liga sergantiems žmonėms skiriami kiti vaistai, padedantys suvaldyti ligos simptomus, tačiau nė vienas iš jų ligos eigos nepakeičia.
Rezultatai, pristatyti San Franciske vykusioje konferencijoje „Klinikiniai Alzheimerio ligos tyrimai” ir paskelbti žurnale „New England Journal of Medicine”, nereiškia, kad lekanemabas yra panacėja. Liga ir toliau veikė smegenis, tačiau per 18 gydymo mėnesių šis procesas sulėtėjo maždaug ketvirtadaliu.
JAV reguliuojančios institucijos jau nagrinėja išvadas ir netrukus turėtų nuspręsti, ar lekanemabą galima patvirtinti plačiam naudojimui. Vaisto kūrėjai, farmacijos bendrovės „Eisai” ir „Biogen”, kitais metais planuoja pradėti vaisto sertifikavimo procesą kitose šalyse.
Tarptautiniame klinikiniame tyrime dalyvavo 78 metų britas Deividas Esamas (David Essam). Jis dirbo staliumi, tačiau dėl Alzheimerio ligos turėjo atsisakyti darbo – nebegalėjo prisiminti, kaip surinkti spintą ar naudotis įrankiais. Jis turi naudotis skaitmeniniu laikrodžiu – nebegali nustatyti laiko pagal ciferblatą.
„Jis nebėra tas pats žmogus, koks buvo anksčiau, jam reikia padėti daugelyje dalykų, jo atmintis apskritai beveik neegzistuoja”, – sakė jo žmona Cheryl. Tačiau, pasak jos, klinikiniai lekanemabo tyrimai suteikė šeimai vilties.
„Jei kas nors galėtų sulėtinti Alzheimerio ligos progresavimą ir galiausiai visiškai ją sustabdyti, būtų nuostabu, nes ši liga yra siaubingai nemaloni”, – sakė pats Deividas.
Pasaulyje Alzheimerio liga serga daugiau kaip 55 milijonai žmonių, o prognozuojama, kad iki 2050 m. jų bus 139 milijonai.
Mokslininkai ir gydytojai diskutuoja, kiek lemtingas bus lekanemabo poveikis realiame gyvenime.
Būklės blogėjimo sulėtėjimas vartojant vaistą buvo fiksuojamas vertinant paciento simptomus. Buvo naudojama 18 balų skalė, kurios simptomai svyravo nuo normalios iki sunkios demencijos. Tų, kurie gavo naujojo vaisto, būklė pagerėjo vidutiniškai 0,45 balo.
Profesorė Spires-Džouns pripažįsta, kad efektas nedidelis, tačiau sako, kad ir ji mielai su tuo sutiktų.
Dr. Susan Koolhaas iš Alzheimer’s Research UK mano, kad nors naujojo vaisto poveikis iš pirmo žvilgsnio atrodo kuklus, tai tik pradžia, o naujos kartos vaistai bus geresni. Moksliniu požiūriu tikėtina, kad ilgesnių tyrimų metu vaisto veiksmingumas pasirodys esąs didesnis. „Nemanau, kad šiuos rezultatus reikėtų laikyti galutiniais”, – sako daktaras Koolhaasas.
Lecanemabas turi ir šalutinį poveikį. Atlikus smegenų skenavimą, nustatyta smegenų kraujavimo (17 proc. dalyvių) ir smegenų pabrinkimo (13 proc.) rizika. Iš viso 7 % žmonių, vartojusių šį vaistą, turėjo nutraukti jo vartojimą dėl šalutinio poveikio.
Esminis klausimas – kas nutiks po 18 mėnesių klinikinių tyrimų, o galutinio atsakymo kol kas nėra.
Dr. Elizabeth Coulthard, gydanti pacientus vienoje Bristolio ligoninėje, sako, kad atsiradus lengvo kognityvinio sutrikimo simptomams, pacientams lieka vidutiniškai šešeri metai savarankiško gyvenimo.
Jei sulėtintume šį mažėjimą ketvirtadaliu, tai tikriausiai būtų dar 19 mėnesių, sako ji.
Atsiradus vaistų, kurie iš tiesų keičia ligos eigą, kyla dar vienas klausimas: ar sveikatos priežiūros tarnyba pasirengusi juos naudoti?
Vaistai turėtų būti skiriami ankstyvosiose ligos stadijose, kol smegenims nepadaryta per daug žalos. Tačiau dauguma žmonių, kurie kreipiasi į gydytojus, turėdami nusiskundimų dėl atminties, paprastai jau būna vėlesnėse ligos stadijose.
Kad lekanemabas būtų veiksmingas, labai svarbu, kad žmonės kreiptųsi pagalbos vos pajutę pirmuosius atminties sutrikimų požymius ir kad gydytojai galėtų nusiųsti juos atlikti amiloido tyrimus – smegenų skenavimą arba smegenų skysčio tyrimą – ir nustatyti, ar jie serga Alzheimerio liga, ar kita demencijos forma. Šiuo metu tokie tyrimai atliekami tik 1-2 proc. demencija sergančių pacientų.
„Tarp dabartinio medicinos paslaugų lygio ir to, ko reikia ligai gydyti reikalingiems gydymo metodams, yra milžiniška praraja”, – sako daktaras Koulthardas.
Ji sako, kad šiuo metu vaistas gali padėti tik tiems, kurie gyvena netoli didžiųjų medicinos centrų arba gauna privačią medicinos pagalbą.
Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad amiloidas yra tik viena iš sudėtingo Alzheimerio ligos smegenų pažeidimo paveikslo dalių. Su liga labai susijusi imuninė sistema ir uždegimas, o kitas toksiškas baltymas – tau – aptinkamas ten, kur žūsta smegenų ląstelės.
Profesorius Spiresas-Džounsas (Spires-Jones) mano, kad naujais tyrimais reikia eiti šia kryptimi.
„Labai džiaugiuosi, kad esame ant pakankamo problemos supratimo slenksčio ir maždaug po dešimtmečio turėtume turėti ką nors, kas pakeis sitiją”, – priduria ji.
Labdaros organizacijos „Alzheimerio draugija” (Alzheimer’s Society) vykdomoji direktorė Kate Lee paragino vyriausybę parengti dešimties metų demencijos strategiją, kad būtų galima spręsti, jos teigimu, didžiausią sveikatos krizę Jungtinėje Karalystėje.
Interviu BBC ji taip pat teigė, kad lecanemabas turės nedidelę įtaką tiems, kurie jau serga demencija, tačiau jis turėtų turėti didelę reikšmę ateities kartoms.
Alzheimerio liga
Šiuo metu Europos Sąjungoje demencija serga apie 8 mln. žmonių. Tikimasi, kad iki 2050 m. šis skaičius padvigubės.
Mokslininkai nuolat stengiasi sukurti pirmąjį vaistą šiai ligai gydyti. Nepaisant to, 2021 m. gruodį Europos Sąjunga atsisakė patvirtinti naują vaistą kovai su Alzheimerio liga. Minėtas vaistas yra adukanumabas – pirmasis naujas vaistas nuo Alzheimerio ligos per 20 metų.
