Dabar tereikia išsiaiškinti, kaip paskatinti reikiamų molekulių gamybą organizme.
Galbūt ateityje sporto salės taps nereikalingos / depositphotos.com nuotr.
Kova su viršsvoriu gali būti daugiau ar mažiau sėkminga, priklausomai nuo pasirinkto mitybos ir fizinio aktyvumo režimo. Tačiau skirtingi žmonės, besilaikantys tos pačios dietos ir užsiimantys ta pačia fizine veikla, gali lieknėti labai skirtingai.
Mokslininkai ilgą laiką bandė suprasti, kodėl būtent individi medžiagų apykaita gali turėti tokią didelę įtaką. Naujame moksliniame straipsnyje, paskelbtame žurnale „Molecular Metabolism”, nušviečiamos galimos to priežastys.
Jau anksčiau mokslininkai nustatė, kad organizmas gamina PGC-1⍺ baltymo molekules kaip atsaką į fizinį aktyvumą. Jos tikriausiai tam tikru būdu skatina energijos apykaitą, tačiau iki šiol buvo abejojama, ar šio baltymo kiekio padidinimas gali paspartinti svorio metimą.
Japonijos Kobės universiteto mokslininkų grupė nustatė, kad PGC-1⍺ molekulės turi keletą variantų. Tos pačios molekulės b ir c variacijos daug aktyviau gaminasi fizinio krūvio metu. Tačiau ne visiems. Ir tai yra esminis dalykas.
Japonų eksperimentas su pelėmis parodė, kad gyvūnai, kurie negamino b ir c tipo molekulių, fizinio krūvio metu sunaudojo mažiau deguonies ir sudegino mažiau riebalų.
Taip pat skaitykite:
Tada japonų mokslininkai pakartojo savo eksperimentą su 10 žmonių grupe. Rezultatai buvo tokie patys kaip ir gyvūnų: mažiau b ir c tipų signalinių molekulių reiškė mažesnį deguonies suvartojimą, mažesnes energijos sąnaudas, taigi ir ne tokį efektyvų riebalų deginimą.
Tyrimo autoriai mano, kad šis atradimas gali būti labai svarbus, nes nurodo kelią svorio metimo vaistų kūrėjams.
„Pastaruoju metu sukurti apetitą slopinantys vaistai nuo nutukimo, kurie vis dažniau skiriami daugelyje pasaulio šalių. Tačiau nėra vaistų, kurie nutukimą gydytų didindami energijos sąnaudas. Jei pavyktų rasti medžiagą, didinančią b ir c tipų signalinių molekulių kiekį, tai galėtų padėti sukurti vaistus, kurie didintų energijos sąnaudas fizinio krūvio metu ar net be fizinio krūvio”, – teigė mokslininkai.
Kitos įdomios naujienos iš mokslo pasaulio
Kaip rašė , superbakterija, nuo kurios kasmet miršta 300 000 žmonių, sparčiai evoliucionavo iš įprastų bakterijų. Tyrimas gali padėti ligoninėms geriau kontroliuoti superbakterijų sukeliamų infekcijų plitimą.
Taip pat pasakojome, kad mokslininkai nustatė papildomą grėsmę, kylančią iš visų naudojamų indų. Plastikiniai buteliai jau buvo laikomi ne pačiu geriausiu žmonijos išradimu, tačiau naujasis atradimas gerokai pablogins jų reputaciją.
